suvirkti

suvìrkti intr. Š, BŽ482, DŽ, NdŽ 1. imti verkti: Suvìrko kūdikis, t. y. surėkė J. Suvìrko pamatęs tėvą DrskŽ. Toje pat valandoje staiga suvirko kūdikis Žem. Antanukas taip suvirko visa gerkle, jog net senelę nugąsdino V.Krėv. Kai tik [vaikas] suvir̃ksta, tuoj lekia in vaiką Klt. Ir vėl anas klauso, kas čia yr, ir vėl lygiai vaikas suvir̃ko Sld. Mergytė suvir̃ko, tai kad šoko [šuo] ant jos, į ranką įkando Bsg. Kap bėgo vaikas, kap tėvelį pamatė, kap krito an grindų, kad nor būtų suvìrkęs Vlk. Eina (išeina) mergiotės, ir aš suvirkaũ Žl. Jau ir sužvingo visi šeši žirgeliai, jau ir suvìrko mūs jaunoji seselė JV581. Sukliko antelė ant marių, suvìrko mergelė nevalioj (d.) Š(Zp). Ir atlėkė sakalėlis vidury lankelės, ir suvìrko mergužėlė vidury darželio JD884. Bet ką tik jis (žvejys) parkėlė koją par slenkstį, kaip sukliko, suvirko kūdikelis BsPII74(Šl). Suvirko mergelė karštoms ašarelėms S.Dauk. Malonus sūnelis… atėjęs suvirko ir rėkti pradėjo TS1899,5. | prk.: Kasžin kur skurdžiai suvirko, subraškėjo nulūžęs medis Vrp1895,31. Suvirko, sugirgždėjo sode varteliai A.Vaičiul. 2. daugeliui, būriu imti verkti: Suvirko, sudejavo visa šeima, sukėlė tokį triukšmą, jog nieko dar nežinoję žmonės pamanė, ar tik ne gaisras kilo pas Jankelį V.Krėv. Sužvingo žirgeliai nežvengdami, suvirko broleliai neverkdami (d.) Prng. Visos panos suvirko an mano jaunystėlės LB151. Tėvai suvìrko girdėdami, kad buvo dukterį pražudę BM266(Rd). \ virkti; įvirkti; išvirkti; pavirkti; pravirkti; suvirkti